Apie mus
2026 m. sausio 14 d. Kauno centrinio pašto rūmuose oficialiai startuoja tvarkybos darbai – Kultūros infrastruktūros centras renginiu pažymi projekto „Kauno centrinio pašto modernizavimas ir įveiklinimas“ pradžią ir į sieną įmontuoja simbolinę laiko kapsulę. Skelbiama, kad tvarkybos darbai truks iki 2027 m. liepos, o kiek vėliau pastate įsikurs ir Nacionalinis architektūros institutas.
Nacionalinis architektūros institutas įsitvirtina Kaune, laikinose erdvėse Kęstučio g. 19: čia įkuriamas biuras ir skaitykla, kuri veikia kaip atvira susitikimų bei renginių erdvė. Balandžio 24 d. skaitykloje surengiamos Lietuvos nacionalinio paviljono išlydėtuvės į Venecijos architektūros bienalę – pirmasis viešas NAI renginys ir simbolinė oficiali institucinė veiklos pradžia. Tais pačiais metais parengiamas pašto rūmų tvarkybos projektas ir pradedami rangos pirkimai pastato rekonstrukcijai.
2024 m. birželio 4 d. Kultūros ministerijos konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui laimi menotyrininkas ir parodų kuratorius Kęstutis Kuizinas – Šiuolaikinio meno centro Vilniuje įkūrėjas ir ilgametis vadovas. Vasarą pradedama formuoti komandą – prisijungia pavaduotoja Viltė Migonytė-Petrulienė. Ruošiamos instituto veiklos kryptis, o rudenį visuomenei pristatomi planai dėl pastato atnaujinimo ir būsimų funkcijų. Tuo pat metu Kultūros infrastruktūros centras vykdo ES finansuojamą projekto „Kauno centrinio pašto modernizavimas ir įveiklinimas“ parengiamąją fazę.
2023 m. rugsėjį Kauno modernizmo architektūra, įskaitant Centrinio pašto rūmus, įrašoma į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip „Modernistinis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939“. Tų pačių metų gruodžio 20 d. Vyriausybė, vadovaujama I. Šimonytės, nutarimu Nr. 1004 nusprendžia Kaune įsteigti Nacionalinį architektūros institutą ir jo veiklai numato buvusius Kauno centrinio pašto rūmus. Taip pastato įveiklinimas įgauna kryptį ir tvirtą teisinį pagrindą.
Kultūros ministerijos teikimu 2022 m. gruodžio 14 d. Vyriausybė priima sprendimą Kauno centrinio pašto rūmus paimti visuomenės poreikiams. Pastatas perduodamas Kultūros infrastruktūros centrui valdyti patikėjimo teise, kad būtų atlikti stabilizavimo, tvarkybos ir remonto darbai bei užtikrintas atvirumas visuomenei. Tiek visuomenėje, tiek politiniu lygmeniu, toliau vystoma Nacionalinio architektūros instituto idėja ir būsimos funkcijos, veikimo principai.
Kultūros ministerijos užsakymu pradedama rengti Kauno centrinio pašto įveiklinimo galimybių studija. Studijos rengimo metu organizuojamos viešos diskusijos ir kūrybinės sesijos, o procesą koordinuoja architektė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė. Kultūros infrastruktūros centras tuo pačiu įvertina pastato būklę ir skaičiuoja lėšų poreikį stabilizavimui bei tvarkybai. Studijoje pateikiamos trys alternatyvos ir ji parengiama iki rugsėjo. Į procesą įtraukiami architektai, institucijos ir bendruomenė.
Diskusijos dėl pastato ateities persikelia į nacionalinį lygmenį: po nesėkmingų pardavimo bandymų ir būklės problemų viešai įvardijama, kad rūmams reikia aiškios valstybės strategijos. Susisiekimo ministerijos sudaryta darbo grupė aptaria galimus scenarijus ir pritaria idėjai pastate kurti architektūros centrą-muziejų. Tuo pat metu „Paštininkai“ tęsia advokaciją, o viešajame lauke stiprėja nuostata, kad objektas turi būti išsaugotas ir pritaikytas visuomenės poreikiams.
AB „Lietuvos paštui“ išsikėlus iš istorinių Kauno centrinio pašto rūmų ir paskelbus planus pastatą parduoti, architektų bendruomenės nariai ir kultūros lauko aktyvistai suburia visuomeninį judėjimą „Paštininkai“. Bendruomenė kelia tikslą išsaugoti 1932 m. Felikso Vizbaro projektuotus rūmus ir juos atverti visuomenei – kaip architektūros, dizaino ir miesto kultūros centrą. Rudenį pristatomos pirmosios įveiklinimo vizijos ir pradedama nuosekli ilgalaikė vieša kampanija.
„Paštininkai“ – tai aktyvių kauniečių iniciatyvinė grupė, kuri 2019 m., kilus diskusijoms dėl Kauno centrinio pašto ateities, ėmėsi ne tik protesto retorikos, bet ir labai konkretaus turinio: subūrė daugiau kaip 20 skirtingų sričių profesionalų, organizavo kūrybines dirbtuves, taikė dizainu grindžiamo mąstymo metodiką ir parengė kelis realius pastato įveiklinimo scenarijus. Jų ašimi tapo architektūros institucija – nuo architektūros muziejaus ir parodų erdvių iki „Post:Vizbaras“ klasterio su Nacionalinio architektūros ir dizaino muziejaus idėja.
Vėliau, „Lietuvos paštui“ paskelbus apie planus pastatą parduoti aukcione, „Paštininkai“ viešai spaudė miesto ir valstybės institucijas greičiau perimti atsakomybę, siūlė galimas veiklas ir prisidėjo prie to, kad pastatas visuomenėje imtas matyti kaip kultūrinė – architektūrinė platforma, o ne vien komercinis objektas. Ši kryptis šiandien sutampa su oficialiu sprendimu: Kauno centrinis paštas pritaikomas Nacionalinio architektūros instituto veiklai kaip šiuolaikinis nacionalinio ir tarptautinio lygmens kultūros centras.
„Paštininkai“: Kęstas Vaikšnoras, Linas Tuleikis, Kęstutis Zaleckis, Ingrida Veliūtė, Jolita Kančienė, Dainius Lanauskas, Andrijana Filinaitė, Andrius Ropolas, Vaidas Petrulis, Audrys Karalius, Jurgita Šiugždinienė, Gediminas Banaitis-Skrandis, Žilvinas Rinkšelis ir kt.
Vienas svarbiausių būsimosios Nacionalinio architektūros instituto ekspozicijos elementų yra patys įstaigos namai. Institutui buvo patikėta didžiulė atsakomybė savo veikla užpildyti vieną svarbiausių moderniosios Lietuvos architektūros istorijos pavyzdžių – istorinius Kauno centrinio pašto rūmus. Pastatas savo architektūra reprezentavęs Lietuvą ir Laikinąją sostinę bei jų modernėjimą taps vieta, kur bus reprezentuojama ir ugdoma Lietuvos architektūra.
Norėdami pažvelgti į pastato atsiradimo ištakas, turėtume nusikelti į trečią praėjusio amžiaus dešimtmetį – spėriai augančioms pagrindinio šalies miesto reikmėms reikėjo naujų pašto rūmų. Iki tol įvairios įstaigos funkcijos buvo fragmentuotos po keletą skirtingų vietų, o buvusios patalpos – menkai tepritaikytos vis didėjančioms Laikinosios sostinės korespondencijos reikmėms. 1929 m., artėjant Vytauto Didžiojo mirties metinių minėjimui, buvo galutinai pasirįžta statyti naujus rūmus, kurie būtų namais tiek centriniam Kauno paštui, tiek ir pačiai šalies Pašto valdybai.
Pirmą projektą 1929 m. parengė Pašto valdybos inžinierius Kleopas Gaigalis, tačiau netrukus pastato kurti buvo pakviestas inž. Feliksas Vizbaras. Architektas suprojektavo organiškai į centrinės miesto gatvės užstatymą įsiliejantį pastatą, apjungiantį modernizmo architektūrą bei vadinamojo „tautinio stiliaus“ paieškas. Anot paties architekto, projektuojant šis siekė atliepti „šių dienų moderninių statybų reikalavimus: daugiau erdvės ir šviesos, aiškų būstų suskristymą, vengti nereikalingų vad. architektūriškų pagražinimų“. Saikingas pastato dekoras visų pirma atliepia liaudies meno interpretacijas – langų apvadai kurti įkvėpti tradicinės medžio drožybos, vestibiulio ir salės grindų plytelės išdėliotos staltiesių raštų motyvais, o operacijų salės lipdybinį dekorą inspiravo raštai ant liaudiško kaklaraiščio. Pastaroji taip pat buvo papuošta frizu, su ištapyta pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio pašto ženklų antologija (dail. Petras Kalpokas), trimis Kazio Šimonio paveikslais ir Vilniaus, Gardino ir Klaipėdos herbus vaizduojančiais vitražais.
Centrinio pašto rūmus sudaro viešųjų operacijų, administracijos bei korespondencijos skirstymo dalys. Pastato viešosios dalies kongifuraciją, kur iš erdvaus vestibilio patenkama į tris skirtingoms funkcijoms numatytas erdves F. Vizbarą įkvėpė tradicinis lietuviškas būstas ir, anot jo, „lietuvio būdui įprastas siekis turėti aiškią situaciją“. Centrinėje ašyje buvo išdėstyta pagrindinė operacijų salė; vestibiulio kairėje – piniginių operacijų skyrius, kuriame buvo priimamos ir išmokamos pašto ir telegrafo perlaidos bei įvertinti laiškai. Dešinėje pusėje – telegrafo kasa, telefoninių pasikalbėjimų būdelės bei geležinkelių bilietų kasa. Laisvės alėjos korpuse antrame-šeštame aukštuose įsikūrė paties pašto bei pašto Valdybos administracijos bei įvairūs pastarosios skyriai.
Siuntos buvo priimamos ir atiduodamos šiauriniame korpuse, į sklypo gilumą patenkant iš E. Ožeškienės gatvės. Nors architektas tokį sprendimą motyvavo siekiu nukrauti centrinę miesto gatvę nuo „vežikų ir vežimėlių, prikrautų dėžių ir maišų, nuo gan nepuoštai apsirengusių raudonkepurių nešikų“, tačiau sprendimas siuntų operacijas atskirti nuo kitų viešųjų statinio funkcijų buvo kritikuojamas spaudoje. Be siuntų, galiniame korpuse taip buvo įsikūrę pašto ekspedicijos, paprastosios ir registruotos korespondencijos bei periodikos skyriai. Čia buvo ir erdvi muitinės patalpa – iki rūmų pastatymo muitų procedūros buvo vykdomos atskirai.
Centrinio pašto rūmų statyba buvo užbaigta baigiantis 1931-iesiems metams – jau metų gale čia įsikėle pagrindinis miesto paštas, o pačioje 1932 pradžioje ir Susisiekimo ministerijos Pašto valdyba. Iškilmingas pastato atidarymas prasidėjo tų metų sausio 8 d. ryte, pastatą pašventinus kun. Juozui Tumui-Vaižgantui. Pagal laikmečio dvasią, buvo itin pabrėžiama, kad pastato kūrime buvo naudojama beveik išvien tik lietuviška medžiaga, projektavimo, technologiniai ir statybiniai pajėgumai. Tai tapo vienu moderniausių bei prabangiausiai įrengtų viešųjų pastatų Lietuvoje ir simboliniu tašku, kai modernizmo architektūra buvo priimta kaip tinkama visuomeniniam reprezentaciniam lygmeniui.
Komanda
Tikslai
- Stiprinti Architektūros meną ir jo raišką, atveriant erdves parodoms, renginiams bei inovatyvioms idėjoms, kurios formuoja ateities architektūros veidą.
- Jungti Lietuvą su pasauliu per architektūrą – pristatyti Lietuvos architektūros meną užsienyje ir atverti vietos auditorijai tarptautines architektūros tendencijas.
- Puoselėti Paveldą ir rinkti, tyrinėti ir aktualizuoti architektūros istoriją, ypač Kauno tarpukario modernizmą, per muziejines kolekcijas ir tyrimus, integruoti paveldą į šiuolaikinę aplinką.
- Švęsti Architektūros meną, organizuojant pristatymus, apdovanojimus bei kitus renginius, tiek vietiniu, tiek tarptautiniu mastu.
- Skatinti Architektūros politikos ir paveldosaugos idėjų plėtrą, propaguoti tvarios ir kokybiškos aplinkos kūrimą.
- Būti Europos architektūros diskurso dalimi – dalyvauti Naujojo europinio Bauhauzo ir kitose reikšmingose tarptautinėse iniciatyvose.
- Skleisti Žinias – inicijuoti ir leisti architektūros leidinius, organizuoti edukacines veiklas bei užtikrinti skirtingų visuomenės grupių prieigą prie svarbių architektūros išteklių.
- Palaikyti Kūrybišką judėjimą – rengti architektūros rezidencijas, skatinti architektų ir kūrybinių sričių specialistų mainus, sudarant sąlygas bendradarbiavimui ir eksperimentams.
1. Architektūros meno ir inovacijų tiltai
Skatinti architektūros meno raidą, sudarant galimybes šiuolaikinėms parodoms, renginiams ir inovatyvioms idėjoms, kurios stiprina Lietuvos ryšius su pasauliu, pristato šalies architektūrą tarptautinėje arenoje ir įkvepia tiek dabarties, tiek ateities kūrėjus.
Šia strategine kryptimi siekiama skatinti architektūros meno raidą, atveriant galimybes parodoms ir renginiams, kurie įtraukia šiuolaikinę architektūrą į globalų kontekstą. Pagrindinis tikslas – sustiprinti Lietuvos ryšius su pasauliu, pristatyti šalies architektūrą tarptautinėje arenoje ir įkvėpti kūrėjus tiek dabarties, tiek ateities kartoms. Per tarptautinius renginius, tokius kaip parodos, konferencijos, kūrybinės dirbtuvės, kurie ne tik pristato inovatyvius architektūros projektus, bet ir skatina skirtingų kultūrų mainus bei bendradarbiavimą, architektai ir kūrėjai dalinsis savo idėjomis, diskutuos apie globalias architektūros tendencijas, o taip pat – kurs bendrus projektus.
▞▞▚▞▝ ▚▐
2. Paveldas kaip kultūrinių nuorodų sistema ir šiuolaikinės kūrybos šaltinis
Puoselėti architektūros paveldą, ypač Kauno modernizmą, integruojant šį unikalų kultūrinį sluoksnį į šiuolaikinę aplinką ir kuriant Lietuvos, kaip tvarios bei socialiai atsakingos šalies įvaizdį.
Ši kryptis orientuota į architektūros paveldą, ypatingą dėmesį skiriant Kauno modernizmo architektūrai. Tikslas – ne tik išsaugoti šį unikalų kultūrinį sluoksnį, bet ir suteikti jam naują gyvenimą, kuriant Lietuvos įvaizdį kaip tvarios ir socialiai atsakingos šalies. Paveldas čia nėra tik istorinis objektas, bet ir kūrybos šaltinis, iš kurio galima semtis įkvėpimo ir kurti modernius ir istorinę vertę akcentuojančius projektus.
▞▞▚▞▝ ▚▐
3. Kūrybinio judėjimo ir žinių sklaidos platforma
Plėtoti kūrybišką bendradarbiavimą ir eksperimentus, kuriant precedentus žinių dalijimuisi, edukacijai ir įkvėpimui, taip stiprinant architektūros bendruomenę ir užtikrinant prieigą prie vertingų kūrybinių išteklių visiems.
Ši kryptis yra skirta kūrybiniam bendradarbiavimui, idėjų mainams ir kūrybinių iniciatyvų skatinimui, užtikrinant, kad architektūros bendruomenė turėtų galimybę dalintis žiniomis, mokytis ir įkvėpti kitus. Toks bendradarbiavimas, skatinamas tiek lokaliame, tiek tarptautiniame kontekste, suteiks kūrėjams galimybę tobulėti, kartu praturtinant ir stiprinant architektūros bendruomenę. Rezultatai bus prieinami visoms visuomenės grupėms, organizuojant edukacines programas, kūrybines dirbtuves ir seminarus.
Nacionalinio architektūros instituto taryba – 12 narių patariamoji institucija, trejų metų kadencijai sudaryta NAI direktoriaus įsakymu. Taryba svarsto organizacijos veiklos kryptis ir teikia rekomendacijas institutui bei Kultūros ministerijai, analizuoja veiklos rezultatus ir siūlo tobulinimus. Taryboje dirba kultūros ir aplinkos politikos formuotojai, profesinių organizacijų delegatai, akademikai, nevyriausybinio sektoriaus atstovai ir NAI direktorius.
Tarybos sudėtis:
Reda Aleliūnaitė – Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės patarėja; deleguota Kultūros ministerijos.
Asta Rokickienė – Aplinkos ministerijos Architektūros ir statybos politikos grupės vadovė.
Gintaras Balčytis – architektas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas.
Lukas Rekevičius – architektas, Architektų rūmų tarybos narys; vadovauja studijai „Aketuri architektai“.
Vainius Pilkauskas – kraštovaizdžio architektas, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas.
Dr. Lolita Jablonskienė – menotyrininkė, parodų kuratorė, Vilniaus dailės akademijos docentė.
Dr. Liutauras Nekrošius – „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto docentas.
Dr. Jūratė Kamičaitytė – KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesorė.
Dr. Marija Drėmaitė – architektūros istorikė, Vilniaus universiteto profesorė, parodų kuratorė.
Dr. Jūratė Tutlytė – VDU Menų fakulteto docentė, architektūros tyrimų autorė.
Simona Didvalytė – VšĮ „Architektūros fondas“ direktorė.
Kęstutis Kuizinas – menotyrininkas, parodų kuratorius, NAI direktorius.
Daugiau informacijos – skaitykite čia.
Steigėjas
Nacionalinio architektūros instituto steigėjas yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Tai reiškia, kad NAI įsteigtas valstybės lygmeniu, o jo veiklos kryptys ir atsakomybės siejamos su viešuoju interesu – architektūros politikos stiprinimu, architektūros kokybės ir tvarumo skatinimu bei profesionalios architektūros kultūros plėtra Lietuvoje. Kultūros ministerijos steigėjo vaidmuo taip pat užtikrina aiškų institucinį mandatą ir pagrindą ilgalaikėms iniciatyvoms, kurios prisideda prie šalies architektūrinės aplinkos ir visuomenės gerovės.
